Straipsnis atnaujintas: 2022-09-30 23.30 val.
RUGSĖJO 23 – SPALIO 1 D. BERNIUKŲ IR JAUNUOLIŲ CHORO „DAGILĖLIS“ DALYVAVIMAS TARPTAUTINIAME CHORŲ FESTIVALYJE „ISOLA DEL SOLE“ (Italija)
Meno vadovas ir dirigentas Remigijus ADOMAITIS
Koncertmeisterė Daiva ŠULCAITĖ
Rugsėjo 18 d.
Sekmadienį Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje vyko Šv. Mišios, kuriose dalyvavo berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis. Šv. Mišių metu kunigas palinkėjo chorui sėkmingai sudalyvauti tarptautiniame chorų festivalyje „ISOLA DEL SOLE“, kuris neužilgo vyks Italijoje, Grado mieste.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ
„Nuostabusis „Dagilėli“, mielas Maestro Remigijau! Esate Dievo dovana Lietuvai, Šiauliams, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijai!
Dainavimas chore – unikali, visai kitokia patirtis. Tai daro Jus grupės dalimi ir moko, kaip būti vieningiems. Tai padėka pasikliauti kitais ir atrasti savo išskirtumą. Svarbiausia – tai suteikia Jums dainavimo džiaugsmą!
Palaimos ir kūrybinės sėkmės!“
Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijos klebonas, kunigas Gintaras Antanas Jonikas
Rugsėjo 23 d.
Anksti ryte prie mokyklos su lagaminais ir koncertinių rūbų maišais rinkosi „Dagilėliai“ ir jų tėveliai. Ankstyvas rytas nesutrukdė visiems šypsotis, nes choras netrukus vyks į Italiją, kurioje dalyvaus tarptautiniame festivalyje ir konkurse.
Nuo pat ryto autobusas buvo perpildytas chorinės muzikos garsais. Vadovas netikėtai atsisuko į dainuojančius „vyrus“ ir jiems nusišypsojo. Jis džiaugėsi, kad visi dainuoja atsargiai, o balsai skamba puikiai. Mes pasiruošę nustebinti Italiją!
Vakare pasiekėme Brno miestą Čekijoje. Pernakvosime viešbutyje, pavalgysime pusryčius ir tęsime kelionę.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 24 d. 20.30 val.)
Rugsėjo 24 d.
Kad pasiektume Italiją vakar nuvažiavome ~1100 km, o šiandien reikės įveikti dar ~620 km, važiuojant Čekijos, Austrijos ir Slovėnijos keliais. Kad kelionė neprailgtų žiūrime filmą, žaidžiame žaidimus, o kertant didesnį miestą dairomės pro langus.
Sustojus autobusas visada lieka tuščias: visiems reikia pramankštinti kojas, pasiausti žaidimų aikštelėse ar tiesiog pasigrožėti kalnuotomis vietovėmis.
18 val. (vietiniu laiku) pasiekėme Italiją! Naktį praleisime viešbutyje, Triesto mieste.
Netrukus vadovas supažindina „dagilėlius“ su rytdienos planu ir visi išsiskirsto į kambarius ilsėtis.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 24 d. 21.00 val.)
Rugsėjo 25 d.
Kol kas orai – nedžiugina ir šiek tiek koreguoja mūsų planus. Dėl stipraus lietaus pravažiavome miesto centrą ir pajudėjome link Grado.
Tikslas pasiektas! Esame viešbutyje, Grado mieste. Į festivalį jau užsiregistravome. Netrukus prasidės festivalio atidarymo koncertas. Dangus giedras, lauke šilta.
Gradas yra saloje, šalia Adrijos jūros, tarp Venecijos ir Triesto. Anksčiau šis miestas buvo pamėgtas žvejų, o dabar – turistų. Ši vietovė dar žinoma kaip L’Isola del Sole – „Saulėtoji sala“: kurortas yra veikiamas savotiško mikroklimato, todėl čia visuomet – saulėta.
10-jame tarptautiniame festivalyje „ISOLA DEL SOLE“ dalyvauja chorai iš Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Italijos, Latvijos, Malaizijos, Meksikos, Čekijos, Švedijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Rugsėjo 27 d. vyks konkursas, kuriame taip pat varžysis berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Festivalio atidarymo koncerte skambėjo visų festivalio dalyvių balsai!
Koncertas vyko Grado kongresų centro („Palazzo dei Congressi“) didžiojoje salėje. Festivalio dalyviams sėkmės linkėjo Grado miesto meras Claudio Kovatsch. Netrukus buvo pristatyti visi chorai, o kad geriau vieni kitus pažintume, koncerto vedėja su visais pasisveikino kiekvienos valstybės nacionaline kalba.
Žodį tarė vienas žiūri narių, festivalio meno vadovas M. Giovanni Acciai. Jo žinutė buvo tokia, kad nuo Covid-19 pandemijos prasidėjo sunkūs laikai, kurie apsunkėjo prasidėjus karui. „Ir tik susivienijus tautoms, dainuodami kartu visam pasauliui nusiųsime žinutę, kad esame prieš karą ir prieš visus karus visuose pasaulio kampeliuose.“ – tarė M. Giovanni Acciai.
Ir netrukus į sceną buvo pakviestas Maestro Mario Lanaro, kuris nuo scenos dirigavo visiems festivalio chorams. Salėje skamba itališkas kanonas „Venga nel nostro coro“. Su visais „dagilėliais“ dainavo ir choro vadovas R. Adomaitis. Po to vieni kitus pasveikino šūksniais ir plojimais.
Chorai buvo kviečiami atvykti pasiklausyti koncertų. „Dagilėlio“ pasirodymas planuojamas rytoj, Grado Kongresų centro didžiojoje salėje. Vyks „Draugystės koncertas“.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 25 d. 10.30 val.)
Rugsėjo 26 d.
Naktį nulijo, o nuo pat ryto saulė ridinėja danguje. Vos papusryčiavę IŠBĖGOME link pajūrio ir netolimais esančioje lauko aikštelėje įvyko neilga repeticija. Saulė tokia kaitri, kad teko ieškoti pavėsio. Netrukus susirinko ir žiūrovai, kuriems parūpo ne tik gražūs berniuku ir jaunuolių balsai, bet ir iš kokios šalies ir miesto esame.
Repeticijos persikėlė į kongresų rūmus. Repetavome didžiojoje ir mažojoje salėse. Tarp jų buvo ir poilsio ir pasivaikščiojimo prie pajūrio ir miesto centre.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 27 d. 6.30 val.)
Draugystės koncertas
Šiandien Grado miestas buvo paskendęs muzikoje: tiek miesto kongresų rūmuose, Bazilikoje ir lauke skambėjo chorinė muzika. Tai – draugystės koncertai, kurių metu chorai ne tik dainuoja bet ir pasakoja apie savo choro istoriją, nuotykius ir ką jiems reiškia dainavimas.
Grado kongresų rūmų didžiojoje salėje draugystė vyko tarp Austrijos, Šveicarijos ir Lietuvos chorų. Labiausiai visiems patiko „Dagilėlio“ koncertas. Choristai ir kiti klausytojai ne tik jiems plojo, bet šaukė BRAVO! Choro meno vadovas Remigijus Adomaitis džiaugėsi pažintimi su chorais, jų palaikymu ir gausiais plojimais. Taip pat didžiuojamės ir savo choristais, kurie skambiais, išlavintais balsais neša laimę ir džiugesį ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių klausytojams. Chorui akompanavo koncertmeisterė Daiva Šulcaitė.
R. Bieliausko nuotraukos | 2022-09-26
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 27 d. 7.30 val.)
Rugsėjo 27 d.
Šiandien visi išėjome pasivaikščioti po Grado apylinkes. Žygiuodami palei Adrijos jūra nepajutome, kaip nuėjome iki pagrindinio miesto paplūdimio ir įlankos su jachtomis. Giedras dangus mums leido pamatyti kitus miestus. Tolumoje matėme apsiniaukusius debesis, bet čia buvo saulėta ir šilta.
Prieš pasivaikščiojimą berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ dalyvavo šio festivalio konkurse. Rytoj paaiškės rezultatai.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 27 d. 18.30 val.)
R. Bieliausko nuotrauka | 2022-09-27
Rugsėjo 28 d.
Šiuo metu Grado kongresų rūmų didžiojoje salėje vyksta meistriškumo kursai, kuriuos visiems festivalio dalyviams veda ir savo patirtimi bei paslaptimis dalinasi Andre van der Merwe. Meistriškumo kursų tema – „Savo balso ir intonacijos atradimas“.
„Dagilėliai“ sužinojo, kaip svarbu ne tik scenoje gražiai dainuoti, bet ir gražiai į ją įžengti. Ypatingai svarbu, kaip tai daro choro meno vadovas. Per meistriškumo kursus vaikai sužinojo, kodėl vadovai rūpinasi kiekvieno vaiko išvaizda, jo emocija scenoje. Andre van der Merwe vizualiai parodė, kaip juda balso stygos dainuojant vis kitokiu balsu, šnekant ir šaukiant. Taip pat papasakojo, kaip svarbu yra pasiruošti išleisti pirmąjį garsą, kada turi atkreipti dėmesį įkvėpiant ir iškvėpiant.
„Dagilėliai“ aktyviai dalyvavo seminare, ieškojo savo balso ypatumų, dainavo atsisėdę ir atsistoję.
Visų festivalio choro vadovų susitikime berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ buvo išgirtas: „jūsų choro pasirodymas – stulbinamas“, „profesionalus berniukų ir jaunuolių choras“, „visų choristų dėmesys – į vadovą, nei vienas neišsiskyrė“, „jūsų choro buvo malonu klausytis, itin muzikalus pasirodymas“. Kiti kalbėjo apie „Dagilėlio“ dainavimo mokyklą, stebėjosi jos unikalumu, vadovo indėliu ir niekaip nesuprato, kaip Maestro Remigijus Adomaitis sugeba išlaikyti chorą tokiame aukštame lygyje, kai berniukų balsai taip greitai mutuoja.
Rezultatai lėmė, kad mūsų choras buvo pakviestas varžytis tarp geriausiųjų. Netrukus įvyko paskutinė šios kelionės repeticija, o po jos į viešbutį grįžome pajūriu. Diena pasitaikė saulėta ir pakankamai šilta.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 28 d. 16.00 val.)
„DAGILĖLIS“ IR VĖL PELNĖ AUKSO DIPLOMĄ, O REMIGIJUS ADOMAITIS PRIPAŽINTAS GERIAUSIU X TARPTAUTINIO CHORŲ FESTIVALIO „ISOLA DEL SOLE“, KURIS VYKO GRADO MIESTE (ITALIJOJE), DIRIGENTU!
Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ X tarptautiniame chorų festivalio konkurse „ISOLA DEL SOLE“ tapo pirmos vietos nugalėtojais ir atsiėmė aukso diplomą. Choras pripažintas geriausiu jaunimo mišrių chorų kategorijoje, o aukščiausi konkurso rezultatai suteikė teisę varžytis dėl GRAND PRIX. Šiais metais tai jau antroji auksinė „Dagilėlių“ pergalė. SVEIKINAME!!!
R. Bieliausko nuotraukos | 2022-09-28
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 29 d. 6.30 val.)
Rugsėjo 29 d.
EKSKURSIJA VENECIJOJE
Laivu persikėlėme į „miestą ant vandens“ ir jau per pirmąsias minutes teko pajusti gamtos jėgą – vanduo veržėsi visur: aikštėse, restoranuose, turistų pamėgtose gatvėse. Teko vaikščioti ant specialių pakylų. Kadangi turistų buvo daug, kai kurie žmonės nusiavė batus ir basomis tęsė savo maršrutą.
„Dagilėliai“ aplankė „Santa Maria della Salute“ katedrą, perėjo per seniausią tiltą, kertantį Didįjį kanalą, nusifotografavo ant medinio pėsčiųjų tilto, vaikščiojo itin siauromis gatvelėmis ir grožėjosi kraštovaizdžiu.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ (Atnaujinta rugsėjo 29 d. 23.30 val.)
Rugsėjo 30 d.
KELIONĖ NAMŲ LINK
Šiuo metu esame viešbutyje, Trieste (Italija). Papusryčiavę tęsime kelionę per Slovėniją ir aplankysime Postoinos urvą (slovėn. Postojnska jama).
Susėdę į specialius vežimus pajudėjome link pagrindinių urvų. Vežimus traukė lokomotyvas, varomas baterijomis. Urvuose skambėjo vaikų klegesys ir aikčiojimas. Kiekvienas urvas apšviestas lempomis su judesio detektoriais, o vieną urvą apšvietė didžiulis sietynas.
Atvykome per maždaug 15 minučių, o iki 1963 metų žmonės eidavo pėsčiomis. Mus lydėjo gidė, kuri papasakojo daug įdomių faktų. Stalaktitai paauga vos 1 cm per maždaug 100 metų. Į kai kuriuos urvus patekti neįmanoma, nes juos yra užliejęs lietaus vanduo. Lietaus vanduo skverbiasi pro žemę, uolas ir laša visur, tad vaikščiojome su kapišonais.
Ėjome taip toli, kad urvas su spagečio formos stalagmitais atsidūrė virš mūsų. Nusileidome 120 metrų po žeme, kur oro temperatūra tiek vasarą ir žiemą išlieka vienoda (apie 10 laipsnių).
Taip pat matėme garsiąsias salamandras, kurios tokiomis sąlygomis nugyvena iki 100 metu.
Po tiek įspūdžių choras tradiciškai (kaip ir 2012 metais) uždainavo.
