Mokykla
Choras
Dagilėlis

Liucija STULGIENĖ

photo_for_gallery_1_88533423Tenka tik nuoširdžiai pasidžiaugti, kai kas pasakytų - galima ir pavydėti, kad Šiauliai - mano mylimas miestas - turi tokį tikrą, natūralų, aukščiausios prabos muzikos Perlą.

„Šiaulių kraštas“, 2013-03-13 Nr.58 (6433)

Beveik du dešimtmečiai, kaip Lietuvos muzikų rėmimo fondui suteikta garbinga galimybė kiekvieną mėnesį rengti Sakralinės muzikos valandas „Sekmadienio muzika“ Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Geriausi Lietuvos chorai, kameriniai ansambliai, solistai, tarp jų ir žymiausi vargonininkai, kviečiami muzikuoti pagrindinėje šalies Šventovėje. Suprantama, kad muzikuoti čia - ir didelė garbė, ir didelė atsakomybė.

Kviesdami žinomą kolektyvą iš Šiaulių, ne kartą dalyvavusį fondo projektuose, surengti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą Sakralinės muzikos valandą Arkikatedroje, neabejojome, kad „Dagilėlis“ pateisins ciklo rengėjų, o svarbiausia, reiklių klausytojų lūkesčius.

siauliu_krastas_logoArkikatedroje įprasta santūriais plojimais padėkoti net ir žymiausiems atlikėjams. „Dagilėliui“ atlikus sudėtingą ir visai nevaikišką sakralinės muzikos programą, klausytojų padėka buvo išskirtinė. Parašyti, kad klausytojai ilgai stovėdami plojo, būtų per maža. Reikėjo matyti žmonių veidus, akis, pajusti tą bendrystę, kuri tarp svetimų žmonių atsiranda ne taip dažnai.

Dar kartą supratau, kad regionai, provincija (nors man Šiauliai niekada nebuvo provincija) mene neegzistuoja.

Ilgokai laukdami, kol choro vadovas su jaunaisiais dainorėliais, šį kartą - giedorėliais, nusileis nuo vargonų (turėjo gi ir jie pasidžiaugti puikiu pasirodymu), kalbėjomės apie koncertą su iš Šiaulių kilusiu žymiu muziku, pianistu Povilu Jaraminu.

Jis pažėrė „Dagilėliui“ ir jo vadovui Remigijui Adomaičiui tiek komplimentų, kad man - ne muzikei - sunku viską ir išvardyti.
„Išskirtinis muzikalumas, skambesys, balsų išlyginimas - tik ypatingo talento muzikas, pedagogas gali pasiekti tokį rezultatą, - tvirtino Povilas. Ar visi Šiauliuose suvokia, kokį muzikos stebuklą turi! Didelė klaida būtų ką nors mažinti šioje unikalioje mokykloje.“

Dar Povilas patarė man pamatyti berniukų akis, veidus (programą šį kartą choras atliko aukštai, prie vargonų, kur jam talkino ir solo grojo vienas ryškiausių mūsų šalies vargonininkų Bernardas Vasiliauskas). Teko Povilui atsakyti, kad berniukų būseną dainuojant, jų akis, veidus, visiškai susiliejančius su muzika, mačiau. Ir ne kartą. Man tai buvo stebuklas. Ir, kaip sakė Povilas, tai pasiekiama ne per vienerius metus.

logo_srtrf1_webNeabejoju, kad ir šiauliečiai, atėję į „Dagilėlio“ koncertus, patiria tokias pat emocijas, taip pat dėkoja tiems nuostabiems, ne tik dainuojantiems, bet MUZIKĄ išgyvenantiems berniukams ir jaunuoliams, jų vadovui, visiems pedagogams, sugebantiems į tą nuostabų MUZIKOS pasaulį pakviesti ir visus jų besiklausančius. Pakviesti ir nepaleisti...

Tenka tik nuoširdžiai pasidžiaugti, kai kas pasakytų - galima ir pavydėti, kad Šiauliai - mano mylimas miestas - turi tokį tikrą, natūralų, aukščiausios prabos muzikos Perlą.

Liucija STULGIENĖ
Lietuvos muzikų rėmimo fondo
direktorė

Scan10001

< Atgal

Comments are closed.